Perkantiems naudotą automobilį
Lietuvoje dėvėto automobilio paieškas įprasta lyginti su loterija. Rasti nedaužtą, techniškai tvarkingą transporto priemonę nėra paprasta. 15min.lt pasikalbėjo su dviem neseniai automobilius įsigijusiais žmonėmis. Abu nelaimėliai pirko automobilius, kurie ką tik buvo sėkmingai įveikę techninę apžiūrą. Kad kontrolierių parašas nevertas sudilusio skatiko, paaiškėjo po kelių dienų. Ekspertai pataria, ko saugotis renkantis naudotą transporto priemonę.
Prieš kelias savaites Vilniuje gyvenantis Saulius įsigijo 1995 m. BMW automobilį.
„Pasiūlymas atrodė patrauklus. Žinojau, kad perku ne naują automobilį, tačiau jis atrodė techniškai tvarkingas. Automobilio techninė apžiūra ėjo į pabaigą, todėl susitarėme, kad pardavėjas nedarys man nuolaidos, o vietoje to praeis techninę apžiūrą“, – pasakojo vairuotojas.
Techninę apžiūrą automobilis praėjo. Apžiūros lape buvo nurodytos tik kelios nereikšmingos problemos. Atsiskaitęs su pardavėju Saulius tapo pasirinkto BMW savininku, tačiau džiaugsmas truko neilgai. „Jau po kelių dienų su šiuo automobiliu vos nepadariau avarijos. Jo stabdžiai beveik neveikė. Turėjau išmokti stabdyti perjungdamas pavaras. Dar nežinau, kiek kainuos mašinos remontas, tačiau nesuprantu, kaip to nepastebėjo techninių apžiūrų stotyje“, – pasakojo jis.
Saulius stebėjosi, kaip tokios būklės automobilis galėjo praeiti techninę apžiūrą.
„Pasiėmiau blanką (apžiūros – red. past.), ten yra stabdymo nuokrypiai, kažkokios vertės įrašytos, jos neva neviršija leistinų normų. Kur yra stabdymo efektyvumo procentas, tai lape palikti tik brūkšneliai“, – stebėjosi jis.
Saulius tikina, kad stabdžių gedimas negalėjo atsirasti po techninės apžiūros. Jis, jau apžiūrinėdamas automobilį, buvo suabejojęs dėl galinio rato stabdymo, tačiau tikėjosi, kad pardavėjas techninei apžiūrai automobilį sutvarkys.
Nesąžiningi pardavėjai
Panašią istoriją papasakojo kitas sostinės gyventojas Giedrius, kuris neseniai įsigijo 1998 m. „Toyota Yaris Verso“. „Automobilio ieškojau savo broliui. Radau skelbimą, nuvykau apžiūrėti. Automobilį pardavinėjo Grigiškėse gyvenantis Nerijus (pavardė redakcijai žinoma). Jis patikino, kad automobilis jokių trūkumų neturi, yra neseniai iš Vokietijos atvarytas į Lietuvą“, – pasakojo vyras.
Kaip ir pirmuoju atveju buvo sutarta, jog automobilis bus nupirktas tik jam praėjus techninę apžiūrą. „Nerijus paaiškino, kad pirmą kartą pardavinėja automobilį, todėl už jį visus reikalus sutvarkys draugės tėvas Jurijus. Pagyvenęs vyras sakė užsiimantis automobilių verslu, todėl problemų kilti neturėtų“, – pasakojo Giedrius.
Techninė apžiūra buvo praeita, tačiau problemos prasidėjo vos gavus automobilio dokumentus. Skelbime nurodyti du raktų komplektai virto vienu, iš Grigiškių paimtas automobilis užgeso po 5 minučių kelionės, nes jo bake baigėsi degalai. Apsukrūs pardavėjai pasirūpino, kad būtų sutaupytas kiekvienas įmanomas litas.
Važiuojant tapo aišku, kad automobilis labai nestabilus, o paspaudus greičio pedalą automobilis ėmė taip drebėti, kad buvo sunku išlaikyti vairą. Nuvažiavus keisti padangų paaiškėjo, kad senosios yra visiškai plikos ir gumbuotos, automobilis daužtas, todėl pažeista jo geometrija. Ką tik techninę apžiūrą praėjęs automobilis turėjo ir kitų trūkumų.
Korupcija arba neatidumas
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vadovas Gintautas Šlėderis 15min.lt paaiškino, jog ką tik techninę apžiūrą praėję automobiliai keliuose byrėti gali tik dviem atvejais: „Tai gali būti kontrolieriaus nusižengimas arba defektas, kuris nepakliuvo į tikrintinų dalykų sąrašą. Kontrolieriai negali ardyti mašinos. Jei trūkumai giliai paslėpti, jų gali ir nepastebėti.“
Pasak jo, daugelis įmonių teikia techninės automobilio būklės patikrinimo paslaugą. Tokią apžiūrą atlieka du kontrolieriai, transporto priemonė tikrinama ant kitų stendų, nei įprastos techninės apžiūros metu, patikra yra žymiai detalesnė.
„Stabdžių sistema tikrinama ar išmetamųjų dujų kiekiai matuojami ir techninės apžiūros metu“, – paklaustas, ar automobilis su dideliais stabdžių defektais gali išriedėti iš techninės apžiūros stoties, atsakė G. Šlėderis.
Norint pasitikrinti perkamą automobilį, tektų sumokėti tiek pat, kiek ir už techninę apžiūrą – 42 Lt už automobilį su benzininiu varikliu, 54 Lt už automobilį dyzeliniu varikliu ir 73 Lt už automobilį su dujų įranga. Atskirų mazgų patikra kainuoja brangiau.
Meta iš darbo
Pasak G. Šlėderio, įmonės yra įdiegusios vidaus kokybės kontrolės sistemas. Atsitiktinai pasirenkamos transporto priemonės blokuojamos surašius išvadą, nesvarbu teigiamą ar neigiamą, ir tikrinamos pakartotinai.
„Veikia informacinė sistema, kurioje bet kada galima pamatyti, kokie kontrolieriai kokius automobilius tikrina. Automobilį gali užblokuoti ir asociacijos, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) darbuotojai. Beveik visose įmonėse yra vaizdo kameros, kurios ne tik įrašinėja, tačiau internetu transliuoja vaizdą realiu laiku. Daug apžiūros procesų yra automatizuoti ir darbuotojas jiems įtakos padaryti negali. Silpniausia vieta yra vizuali apžiūra. Ten jau galima įtarti nesąžiningumą arba neatidumą“, – sakė „Transekstos“ vadovas.
Jis nurodė, kad aktyviai dirba ir VKTI: „Anksčiau jie specialiai išsukdavo kokį varžtą ir važiuodavo kaip slapti pirkėjai. Dabar to daryti nebereikia. Kontrolieriai gali būti atleisti iš darbo net už tai, kad ne laiku atidavė dokumentus vairuotojui, jeigu jo automobilis buvo pasirinktas pakartotinei apžiūrai.“
Už nepastebėtus trūkumus kontrolieriui gresia būti atleistam, o nustačius kyšininkavimo faktą gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė.
„Jeigu pakartotinio tikrinimo metu aptinkami keturi dideli nepažymėti trūkumai, iš darbuotojo atimamas kontrolieriaus pažymėjimas ir jis netenka darbo. Jei kontrolieriaus nepastebėtų trūkumų yra mažiau nei keturi, tai gali būti rengiama neeilinė atestacija ir skiriamos švelnesnės nuobaudos. Kokiuose Molėtuose ar Tauragėje netekti darbo dėl paimto kyšio niekas nenori. Kur paskui eiti ilgą laiką pradirbus šioje sistemoje? Yra buvęs atvejis Šilutėje, kai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba įsikišo. Kontrolieriai buvo užfiksuoti imantys kyšius. Du buvo atleisti dėl nusižengimų, tačiau įmonės vadovas atleido ir likusius tris, nes jais tiesiog negalėjo pasitikėti“, – paaiškino G. Šlėderis.
Patikrina ne viską
Pretenzijų dėl techninės apžiūros turintys vairuotojai gali kreiptis į techninės apžiūros įmonių asociaciją ar tiesiai į apžiūrą atlikusią įmonę. Tokiais atvejais sudaroma komisija, kurioje yra ir VKTI atstovų, kuri aiškinasi, kodėl defektai buvo nepastebėti, ar jie neatsirado vėliau naudojant transporto priemonę.
„Buvome Švedijoje. Ten kontrolieriai pasiėmę metalinius plaktukus dunksi per slenksčius ir automobilių dugną. Lietuvoje to daryti neleidžiama. Kaip ir, pavyzdžiui, tikrinti, ar tikrai yra oro pagalvės. Kontrolieriai tik žiūri, ar išsijungia signalinė lemputė. Tas pats su spidometrų parodymais. Kontrolierius turi tik fiksuoti duomenis. Būna atvejų, kai, pavyzdžiui, taksi automobilis po pusės metų atvažiuoja ir jo spidometras rodo keliais tūkstančiais kilometrų mažiau“, – sakė G. Šlėderis.
Iš salono pirktoms transporto priemonėms pirmąją techninę apžiūrą eiti tenka tik po trijų metų. Registruojant jas pirmąjį kartą kontrolierius automatiškai užklijuoja techninės apžiūros lipduką.
Dėl techninės apžiūros galėtų nevargti ne tik naujų, bet ir senų, metalo laužu virtusių mašinų savininkai, tačiau Lietuvoje situacija kitokia. „Kažkada tikrinome Kretingos techninių apžiūrų stotį. Kontrolierius „Renault Espace“ surašė 43 trūkumus. Šis automobilis pakartotinai atvyko į apžiūrą, tačiau kitas kontrolierius nustatė 28 trūkumus. Nežinau, kodėl vairuotojas važiavo. Matyt, tikėjosi nusipirkti apžiūrą. Mes blokavome šį automobilį, tačiau uždrausti tokiems žmonėms eiti techninę apžiūrą niekas negali. Nors akivaizdžiai matyti, kad priešrūkinės lempos buvo išdaužytos, taip jos ir liko. Mes tokius žmones vadiname turistais. Jei Kretingoje jų nepriima, tai jie važiuoja už 30 km į Skuodą“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Siūlo rinktis ne Lietuvoje
15min.lt kalbintas variklių meistras Žydrūnas Janušauskas teigė, jog naudoto automobilio geriau ieškoti ne Lietuvoje, bet užsienyje: „Geriausia važiuoti į Vokietiją arba į Italiją ir pirkti tiesiai iš pirmų rankų. Jeigu atvežtas automobilis perkamas Lietuvoje, tai jį jau vis tiek kažkas remontavo. Tokio automobilio sąmatinė vertė padidinta nuo 20 iki 30 proc. Greičiausiai jis buvo daužtas, jo ridos duomenys pakeisti. Techninė apžiūra nieko neparodys.“
Ž.Janušausko nuomone, jeigu automobilis iš Italijos ir jau yra nuvažiavęs 500 tūkst. kilometrų, didelė tikimybė, kad jo variklis mirs. Italijoje važiuoklė prižiūrima pakankamai gerai, nes ten kalnuotos vietovės ir papildomos priežiūros reikalaujama praeinant techninę apžiūrą.
„Tuo tarpu automobilį nusprendęs keisti vokietis paskutinius 2–3 metus nekeičia tepalų, nevažiuoja į automobilių servisus, pavažinėja likusį laiką ir parduoda. Patys įsivaizduokite, kas ten darosi. Į variklį pilami priedai tepalui pagerinti ir variklio garsui paslėpti“, – pasakojo meistras.
Visų trūkumų pastebėti neįmanoma
Pasak Ž. Janušausko, geras meistras gali atpažinti daugumą automobilio trūkumų. Ar automobilis daužtas, jis pasakys iš karto. Meistro paslauga renkanti automobilį kainuoja nuo 100 iki 150 Lt.
Jis teigė, jog pirkti automobilį geriau su aiškiu defektu, kurį būtų galima pašalinti: „Tada žinosi, kokias detales sudėjai. Sau visada perki brangias detales, o pardavimui šalinant variklio gedimą dedama pigiausia tarpinė, nešlifuojamos detalės, nekeičiami žiedai. Toks automobilis dar šiek tiek važiuos, o po 10–20 tūkst. kilometrų pradeda lįsti visi galai.“
Meistras perspėjo, jog vizualiai galima padaryti taip, kad daužto automobilio dalys niekuo nesiskirtų nuo gamyklinių, tačiau metalas turi atmintį. Ištampius kėbulą po trejų metų virinimo taškai ima trūkinėti, nes juos nuolat veikia tempimo jėgos. Tai itin aktualu tiems automobiliams, kurių kėbulas stambus – BMW, Porsche ir panašiems.
„Apie iš kelių automobilių surinktą ir suvirintą vieną aš jau nekalbu. Paprastas kėbulo ištiesinimas automobilio saugumą sumažina 10–20 proc. O šiaip, saugumas labiausiai priklauso nuo to, kokiu greičiu ir kur atsitrenkei. Tai pagrindas“, – sakė Ž. Janušauskas.
Sportinių automobilių kapinynas
Pašnekovas siūlė vengti į Lietuvą atgabenamų daužtų sportinių automobilių: „Sportiniai automobiliai gerai laiko kainą, tačiau sudaužius jie yra nelyginami. Kaina krenta, nes po didesnės avarijos taisyto automobilio saugumas mažėja kartais. Sportinio automobilio kėbulas padarytas vienai avarijai. Po to jį gerai ištiesinti beveik neįmanoma. Po avarijos sportinio automobilio vertė gali kristi trečdaliu ar net per pusę, o Lietuvoje jis parduodamas už 100 proc. savo vertės, nors jau yra daužtas.“
Meistro nuomone, reiktų labai atsargiai rintis ir automobilius su dyzeliniu varikliu. Juos renkasi tie žmonės, kurie daug važinėja. Senesnio automobilio kėbulas bus išbelstas, važiuoklė bus ant ribos.
Saugiausia rinktis ne itin galingą miesto automobilį. Jie nėra brangūs, todėl juos veža ir nedaužtus. Jie gali turėti variklio defektų, tačiau juos pašalinus važinėti galima dar ilgai ir saugiai.
Dešimt dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį perkant automobilį:
1. Žvelgiant į seno automobilio spidometro parodymus reikia objektyviai įvertinti, ar jo rida nebuvo persukta.
2. Didelė dalis Lietuvoje parduodamų automobilių yra daužti, tačiau nemažai pardavėjų apie tai skelbimuose neužsimena.
3. Vertinant automobilį reikia atkreipti dėmesį į jo stabdžių sistemą. Dažnai ji būna tiesiog restauruota pigiausiomis priemonėmis. Kad nereiktų pirkti naujų stabdžių diskų, jie tekinami, dar labiau suploninami, kad būtų galima pavažinėti papildomą mėnesį. Stabdžių cilindriukai ne keičiami naujais, o tiesiog sutepami.
4. Didele problema gali tapti paslėpti kėbulo defektai. Dažnai taupant laiką siūlės virinamos tik kas kelintą tašką. Praėjus keliems metams siūlės tiesiog trūksta.
5. Į variklį pilamas priedas, kad jis nebarškėtų.
6. Viena iš geriausiai jaučiamų automobilių dalių – važiuoklė. Ž. Janušausko teigimu, čia irgi bandoma gudrauti. Sailentblokai gali būti prikišti gumų. Šarnyrai padaužomi plaktuku iš apačios. Taip jie kokią savaitę būna standūs ir nebarška.
7. Brangiai kainuoja automobilio salono atnaujinimas. Jei automobilis atvažiuoja iš Italijos ar kitos pietinės šalies, kur nuolat veikia kondicionieriai, tai kondensacinė drėgmė prasisunkia visur. Kuriam laikui salonas suklijuojamas, bet vėliau viskas atšoka. Senesnio automobilio salono atnaujinimas gali kainuoti iki 4 tūkst. litų.
8. Pasak Ž. Janušausko, blogiausia yra nusipirkti mašiną skenduolę. Jos sugadintas ir salonas, ir elektros instaliacija. Gedimai pradeda lįsti vieni po kito. Penkerius metus remontuoji ir pamatai, kad už automobilį sumoki du kartus. Skendusios mašinos gal tik kėbulas gali būti geras.
9. Prieš mokant pinigus patartina įsitikinti, kad sutarta dėl antro raktelių komplekto, pridedamos serviso knygos, papildomos įrangos. Dažnai nutinka, kad iš parduodamo automobilio išimama audio įranga.
10. Nuolaida turi būti visada. Kalbintas meistras teigė, jog nusipirkus važinėtą automobilį į jį vis tiek teks investuoti, kad ir profilaktiniams darbams atlikti. Tai būtina numatyti iš anksto ir įvertinti ne tik automobilio kainą, bet ir susijusias išlaidas.
Šaltinis: 15min.lt/www.lrt.lt
Leave a Reply
Want to join the discussion?Feel free to contribute!